staipyti

1 staipýti, staĩpo, staĩpė iter. stiepti. 1. tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ kraipyti, judinti: Ko staipái pečius? Šts. Piemeneliai, ginkiat numo, jau karvės uodegas staĩpo Brs. Škač, staipýk tą uodigą aple viedrą su pienu! LKT87(Žr). Kaip garnys ant stogo staipo paraudusias kojas rš. Girtas liežuvį staĩpo, bet kalbos nebtura Dr. | refl. S.Dauk: Žalty, žalty, raitykis, staipýkis, vaipykis, atsistok, išsižiok PP22. I staĩpos kaip dvėsdamas Kl. 2. tr. traukyti, raityti: Rąžulys staĩpo kaulus mano, t. y. laužo J. Tie grybukai jį (apsinuodijusį) staipo BzF176. | refl.: Susirgęs staĩpės par naktį, t. y. ir išsitiesia, ir susiriečia J. Ans staĩpos, kol atsistieps J. Pijukas staĩpos prigėręs, kad žarnos lenda par kaklą J. Staĩpės staĩpės ir nusistaipė Skd. Būčio galėjęs staipýties, nė bepaeiti begaliu Gršl. Vaikai, ko staĩpotės ant šalčio, stovite! J. Ko staipáis? Ar lieleša pristojo? Skd. Karvė visai staĩpos žemėn (dvesia) Krtn. 3. refl. G111, L, Š, DŽ, Vrb, Žvr, Ig, Rdm, Brb, Sdb, Up, Trk kraipytis, maivytis, vaipytis: Ko tu eidamas staipaĩsi, ar negali eit kap visi? Dkš. Kol dar dideli staĩpos, vaipos, neišdrįsta, aš pirmoji išvedu kokį šokt Skr. Dabar ir mergos kitokios, tik staĩpos prieš vyrus Jnš. Plerška, niekam netikusi, o pryš veidrodį, matai, staipýties moka NmŽ. Eina staĩpos, visaip kraipos ir ant juoko save laikos Ss. Tik staĩposi kraiposi, iš to mandrumo nežino nė kap eit Gs. Ateis laikas, Šnekutienė galės nesistaipyti prieš mane I.Simon. O tas Jono švogeris, visiškai jau nusilesęs, kaip gaidys prieš kalakutą staipydamos šūkavo Žem. Staĩpos vaipos vaikį pamačiusi End. Ko čia staipaĩsi kap vakar vestoji! Alk. Ko staipáis kaip karvė pryš veidrodį? Varn. Ko tu čia į visas puses staipaĩsi lyg vėjinis gaidys? Vlkv. Staĩposi nei šarka ant tvoros Šn. | prk.: Dubysa gana srauniai gurgėjo, staipydamos per akmenis Žem. 4. refl. JI163, Š pasistiepus vaikščioti, dairytis, siekti ko: Vaikeli, nesistaipyk ir nesaiksčiok – tu par mažas, nepasieksi Up. Aš staipaũs, žiūriu, kur jis yr Jrb. Kaži koks žmogus staĩpos padaubiais Užv. Priejai upę be liepto ir staipýkis Skdv. Išvedė veršiuką į lauką pirmąsyk, tai tas staĩposi, nesižino, kas daros Slv. Staipaũs staipaũs – nėra ko valgyt Erž. Višta staĩpos užlėkt ant rąstų Vdžg. [Lapė] paralkusi staipės, laižydama butelio kaklą S.Dauk. Ko staipaĩs kaip gužas? Šl. [Kalnėnai ir žemaičiai] it levai staipės ant uolinių ir akmeninių sienų S.Dauk. | prk.: Karstosi ir staiposi visokie vijokšliški augmens Vr. 5. refl. ant pirštų galų, tyliai vaikščioti: Marti pareis, i reiks staipýties, traukyties iš kelio Krš. Po valandai tarnai to pono, ant galų pirštų staipydamosi, kad nepadaryti [= nepadarytų] bildesio, atnešė tam ponui pietus BsPIII40. 6. refl. KzR, Pš, Škn, Gršl be darbo slankioti, dyrinėti, bamblinėti: Taip mielą dienelę be jokio darbelio ir staĩposi pakampiais Rs. Staĩpos staĩpos – kol pri darbo privarai, kiek sveikatos padedi Krš. Tokia jauna i staipýkias viena be vyro DūnŽ. Besistaipant šuo kepsnį pagaus Gr. 7. refl. sirgti, negaluoti: Kelkis kriauties, ana sako, staipýsias čia lovo[je], gulinės Trk. Muno pati jau antra diena kaip staĩpos Grg. Karvė jau staĩpos, greit turės Lk. Ana pargrįžo numie – motina jau lovo[je] besistaĩpanti žemyn (miršta) Dr. \ staipyti; išsistaipyti; nusistaipyti; pasistaipyti; parsistaipyti; prisistaipyti